Radiocentras

Muzika – nuolatin? mano gyvenimo palydov?. Dar nuo mokyklos laik? ji man buvo ne tik hobis, vienijantis
bendramin?ius, bet ir pajam? šaltinis.

Mano klas?s draugas Juozas Jurginis, akademiko Jurginio s?nus, gaudavo užsienietišk? plokšteli?, po j? išleidimo
Vakaruose pra?jus vos m?nesiui. Tais laikais galimyb? gauti užsienietišk? plokšteli? tur?jo nedaugelis. Pardavin?ti
vakarietiškos muzikos ?rašus buvo gana neblogas versliukas.

?m?me rengti diskotekas. Pirmoji, kuri? surengiau 1969 m. Vilniaus A. Vienuolio mokyklos sal?je, buvo daugiau
skirta ne šokiams, o vakarietiškos muzikos pažinimui. Dreban?iu balsu skai?iau žurnal? straipsnius apie „The Beatles“,
ilustracijai leidome j? dainas. V?liau diskotekas ?m?me rengti dažniau.

Studijuodamas iš muzikos užsidirbdavau antr? stipendij?. Pvz., žinodamas tendencij?, jog Jazz-Rock‘o paklausa
Vilniuje didesn? nei Kaune, o Kaune Rock‘o ir Hard Rock‘o muzika paklausesn? nei Vilniuje, plokšteles tiesiog vienur
nupirkdavau ir kitur parduodavau.

1986 m. ruden? su bendramin?iais ?k?r?me Jaunimo muzikos klub? (JMK), 1987 m. suorganizavus? pirm?j? „Roko
marš?“. At?jo laikas, kuomet muzika ir mano tiesioginis darbas statybose ?m? sverti vienodai. Prival?jau padaryti
vien? svarbiausi? savo gyvenime sprendim?: arba mažinti dom?jim?si muzika, arba mesti darb?. Sprendimas buvo
palankus hobiui. Palikau gerai apmokam? darb? ir visa siela pasin?riau ? muzik?. 1988 m. vasar? ?k?r?me laisvalaikio
organizavimo susivienijim? „Centras“.

1989-1992 mano metai praleisti užsienio komandiruotese, tarptautin?se konferencijose, susijusiose su radijo, reklamos,
koncert? organizavimo veikla.

Vieni pirm?j? sulauž?me SSSR barjerus. Garba?iovo pertvarkai at?jus ? Lietuv?, 1988 m. ?kurtas S?j?dis, ? kur? lietuviai
ži?r?jo dar gana nepatikliai. Roko marš? per Lietuv? tikslas ir buvo išjudinti Lietuvos žmones iš s?stingio. Gavus
leidim? naudoti S?j?džio vard?, Roko maršai ?m? aid?ti per Lietuv? ne tiek d?l savo muzikos, kiek d?l nacionalin?s
laisv?s id?jos. Vienas pirm?j? m?s? suorganizuot? festivali? „Rock Forum“ 1988 m. sukviet? daug užsienio
atlik?j?, tarp kuri? buvo ir island? Björk. Prad?jome ir patys vežioti Lietuvos muzikantus ? užsien?. Padar?me pirm?j?
nevalstybin? fonografin? projekt? – išleidome grup?s „Foje“ plokštel?. Tai buvo inovatyvi?, tiems laikams avangardini?
ir dr?si? sprendim? metas.

Kaip gim? „M-1“ ir „Radiocentras“? 1989 m. vasar? nevalstybin?s muzikin?s radijo stoties koncepcij? m?s?
?monei „Centras“ pristat? žurnalistas Rimantas Pleikys, j? netrukus ?gyvendin?s su bendražygiais ir penkeris metus
dirb?s „M-1“, v?liau „Radiocentro“ vyriausioju redaktoriumi. Komercin?s radijo stoties ?k?rimas sietinas ir su VFR
radijo žurnalistu Maiklu Gerlachu, dalyvavusiu 1989 m. Roko marše ir ?kalb?jusiu konditerijos ?mon?s „Ritter Sport“
savinink? skirti 15 000 Vokietijos marki? labdar?. Dar 10 000 marki? radijui paaukojo Vokietijos Socialdemokrat?
partijos Štutgarto skyrius. Už 25 000 DM nupirkome pult?, kit? radijo transliavimo studijos aparat?r?, kuri senu
Volkswagenu pasiek? Lietuv?. Pirmoji buv. SSRS privatus radijas „M-1“ prad?jo transliuoti 1989 m. gruodžio 31
d. 73,34 MHz ultratrump?j? („FM“) bang? dažniu ir veik? nuo 19:00 iki 01:00 val. „Radiocentras“ prabilo eteryje
1991.01.31 iš Vilniaus Sporto r?m? komentatori? kabinos, nes sausio 15 d. planuot? premjer? iki eterio likus kelioms
dienoms nutrauk? okupacin? kariuomen?, užgrobusi Spaudos r?muose (dab. Laisv?s pr. 60) parengt? darbui bendr? „M-
1“ ir „Radiocentro“ studij?.

Nuo 1995 m. iki išrinkimo ? Seim? vadovavau „Radiocentro“ bendrovei.