LiCS programa – tre?iasis kelias

Liberal? ir centro s?jungos Tre?iojo kelio knygos žygio per Lietuv? uždarymo video.

http://www.youtube.com/watch?v=BEGS0fUfSM0&feature=youtu.be

LIBERAL? IR CENTRO S?JUNGA

TARYBA


Plateliai

2012-08-18

LIBERAL? IR CENTRO S?JUNGOS

2012 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIM?


PROGRAMA


TRE?IASIS  KELIAS


UŽ  DIRBAN?IUS !

TRE?IASIS KELIAS – žmogui, visuomenei, valstybei

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai yra esminis b?das pasirinkti Tautos ir Valstyb?s ateities keli?. Liberal? ir centro s?junga, vadovaudamasi savo vertyb?mis – laisve, vis? lygybe prieš ?statym?, teisingumu, kvie?ia Lietuvos žmon?ms eiti Tre?iuoju keliu. Ne blaškymosi tarp kairi?j? ir dešini?j? partij?, o k?rybos, santarv?s, ekonomikos skatinimo keliu. Šiandien toks kelias – Tre?iasis kelias – yra tiesiog neišvengiamas.


Prab?gus daugiau nei dviems laisv?s dešimtme?iams, prad?jome jausti, kad dalis žmoni? nebenori ar nebegali b?ti nei visuomen?s, nei valstyb?s dalis. Žmoni? socialiniai saitai tr?kin?ja, dalis j? emigruoja d?l netik?jimo savo šalies ateitimi, negal?jimo susirasti pragyvenimo šaltinio ir pasitik?jimo stokos.


Kairi?j? ir dešini?j? partij? susipriešinimas


Toki? situacij? labiausiai ?takojo tarpusavyje ideologiškai nesuderinam? ir d?l to politiškai susipriešinusi? Lietuvos politini? partij? – socialdemokrat? ir konservatori? – tarpusavio kova. Ta?iau Lietuvos žmon?s, visuomen? ir Lietuvos valstyb? nebegali toliau likti j? ilgalaikio tarpusavio nesutarim? ?kaite. Ir vieni, ir kiti garbina save, kaip vienintelius galin?ius valdyti ši? šal?, nepasteb?dami, jog patys vis labiau tolsta nuo šalies ir žmoni?. J? nekonstruktyvus veikimas, nuožmi oponent? kritika, pilietin?s visuomen?s ignoravimas didina visuomen?s nusivylim? politik? geb?jimu kurti valstyb?s ateit? remiantis žmoni? r?pes?iais, o ne savo ambicijomis.


Ekonomikos marinimas


Socialdemokrat? ir konservatori? valdymo metu d?l j? primestos politikos  valstyb? neatsakingai išp?t? socialin? param?, išeikvojo rezervus, išaugino valstyb?s skol?, nesir?pino investicijomis ir verslo s?lygomis, ignoravo pilie?i? iniciatyvas, didino mokes?ius, apsunkino gyvenam?j? nam? renovacij?. Tiek kairieji, tiek dešinieji valdydami pataikavo socialiai remtiniems asmenims, ta?iau nieko nedar?, kad pad?t? ir skatint? dirban?iuosius ir darbdavius siekti darbo, kurti darbo vietas, nors b?tent nuo to priklauso tiek socialiai remtin?, tiek pensijas gaunan?i? asmen? gerov?.


Emigracija


Apie T?vyn?s meil? itin dažnai prabylantys konservatoriai nesugeb?jo sustabdyti ar bent sul?tinti emigracijos. Vis labiau aišku, kad ne tik ekonominiai skirtumai skatina vis daugiau žmoni?, ypa? jaunimo, ieškoti laim?s svetur – piktina netik?jimas teisingumu, dalies valstyb?s pareig?n? nes?žiningumas ir korupcija, perspektyvos nebuvimas.


Pakeleiviai


Savojo “šiaudo” socialdemokrat? ir konservatori? sudrumstame politiniame vandenyje ieško ir radikaliosios bei populistin?s partijos, taip pat naujieji “gelb?tojai”, it grybai dygstantys prieš kiekvienus rinkimus. Negal?dami pagr?sti savo veiklos vertybin?mis nuostatomis, jie bando patraukti visuomen?s d?mes? manipuliuodami skambiais pavadinimais, nerealistiniais pažadais be saiko didinti algas ir pensijas, iliuziniais projektais, populistiškai naudodamiesi visuomen?s pasipiktinimu negatyviais reiškiniais.

LIBERAL? IR CENTRO S?JUNGA


Kvie?ia Lietuvos žmones,  aktyvius savo šalies  pilie?ius eiti Tre?iuoju keliu, kuris grindžiamas laisv?s ir atsakomyb?s, priva?ios nuosavyb?s gerbimo, rinkos ekonomikos ?tvirtinimo, šeimos ir pilietin?s visuomen?s vertybi?, tolerancijos, moral?s ir bendruomeniškumo puosel?jimo, pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo, aplinkos tausojimo principais.


Liberal? ir centro s?jungos veiklos kryptys gl?di liberalizmo filosofijoje ir atsakyme ? klausim?, ko šiandien reikia žmogui, visuomenei ir Lietuvos valstybei?


Ir žmogui, ir visuomenei, ir valstybei reikia t? pa?i? dalyk?: ekonomin?s pilie?i? gerov?s, laisv?s, skaidrios politin?s sistemos ir atsakingos valdžios, stabilumo, ateities vizijos ir perspektyvos.

Liberal? ir centro s?junga yra pasiryžusi priimti laikme?io išš?kius – telkti žmones tautos ir valstyb?s atgaivai.

TRE?IOJO KELIO PASIRINKIMAS

Tre?iasis kelias – tai aktyvi politika, kompleksiškai teikianti atsakymus ? visuomen?s problemas, ? globalizacijos, visuotin?s komunikacijos, aplinkos kaitos, finansini? ir ekonomini? krizi? sukeltus išš?kius.


Tre?iasis kelias – tai nuosaiki? liberali? j?g? si?loma galimyb?:


Vardan stabilumo ir klest?jimo Lietuvoje mes dirbome ir su kairiaisiais, ir su dešiniaisiais, ta?iau ideologiniai skirtumai su šiomis j?gomis neleido mums realizuoti vis? savo sieki? gerinant gyvenimo kokyb?. Tod?l mes sakome – n?ra savaime blogos kair?s ar blogos dešin?s, yra tik bloga politika, su kuria mes nesutinkame.


Liberal? ir centro s?junga ryškiai skiriasi nuo kit? dešiniojo centro politini? partij?. M?s? patirtis Seime ir Vyriausyb?je, o taip pat ir savivaldyb?se, parod?, kad Liberal? ir centro s?junga visada randa kompromis? su partneriais ir ?gyvendina rink?jams duotus pažadus.


Liberal? ir centro s?junga ? Vyriausyb? deleguoja tik profesionalius politikus, puikius vadybininkus ir valstybiškai m?stan?ius žmones. Mes pasisakome už tai, kad Seime dirbt? profesional?s politikai, kurie didint? Seimo autoritet? ir gr?žint? visuomenei pasitik?jim? savo valdžia.


Kartu Liberal? ir centro s?junga pabr?žia vertinanti kit? šalies politini? partij? pozityvius veiklos aspektus, kai jais siekiama stiprinti Lietuvos valstyb?, pl?toti žmogaus ir visuomen?s laisves bei didinti ekonomin? ir socialin? gerov?. Perimdama ger?j? patirt? Liberal? ir centro s?junga renkasi eiti Tre?iuoju keliu, ir, b?dama vienijanti j?ga, kvie?ia burtis visus, puosel?jan?ius liberalias vertybes.

MES JAU PADAR?ME

Per pastar?j? Seimo kadencij? sumažinome gyventoj? pajam? mokest?. Mes pasiek?me, kad neb?t? ?vestas visuotinis nekilnojamo turto mokestis, kad neb?t? ?vestas automobili? mokestis, kad neb?t? padidintas Sodros mokestis. Mes siek?me ir siekiam, kad b?t? gr?žintos ?mokos ? priva?ius pensij? fondus. Mes pažad?jome ir ?vykd?me apskri?i? administracij? reform?. Mes sumažinome vaist? kainas. Mes prad?jome ryžtingas pertvarkas sveikatos apsaugos sistemoje, Sodroje, energetikoje, policijoje, valstyb?s tarnyboje.

MES ESAME UŽ:

Laiming? žmog?, k?rybiškai siekiant? savo ir bendruomen?s gerov?s.

Gerov?s siekian?io žmogaus motyvacij? nulemia ne vien socialiniai ar ekonominiai veiksniai – darbas ar jo netur?jimas, pajamos, infliacija, ekonomikos augimas ar nuosmukis, bet ir jo laimingumo samprata – gyvenimo tikslo tur?jimas, asmens tobul?jimas, aplinkini? pagarba, sveikata. Esame ?sitikin?, kad laimingas žmogus gali padaryti daugiau, o tai lemia ir visuomen?s gerov?.


Mažesnius mokes?ius.

Reikia ir b?tina mažinti mokes?ius, ypa? darbo santykiuose, siekiant valstyb?s konkurencingumo. Kartu reikia siekti mažesnio, bet efektyvesnio viešojo sektoriaus, radikaliai mažinti šeš?lin? ekonomik?.


Šiandien dar neturime pigios elektros ar šilumos energijos, tod?l šildymui taikysime  5 proc. prid?tin?s vert?s mokes?io tarif?.


Reinvestuojamam pelnui taikysime nulin? pelno mokes?io tarif?. B?tina aiškiai susitarti, kurios verslo išlaidos neapmokestinamos.


Sumažinsime prid?tin?s vert?s mokes?io tarif? leidybai, meno ir kult?ros veiklai. Bendr?j? prid?tin?s vert?s mokes?io tarif? sumažinsime iki 19 proc.


Sumažinsime studij? ?mokas, kurias priversti mok?ti studentai. ?vesime dalin? studij?  krepšel?, kuriuo gal?t? pasinaudoti didesnioji abiturient? dalis.


Didesn? priva?i? iniciatyv? ekonomikoje, švietime, sveikatos apsaugoje, kult?roje, k?no kult?roje ir sporte, kitose visuomen?s veiklos srityse. Suvokiame valstyb?s atsakomyb? už daugel? ekonomini? ir socialini? proces? ir esame pasiryž? optimaliai derinti asmens, verslo ir valstyb?s interesus.


Lankstesnius darbo santykius.

Kintanti ekonomin?, socialin? ir politin? aplinka šiandien ver?ia ieškoti lankstesni? išei?i?, atsisakyti sustabar?jusi? samprat?. Mes siekiame, kad bendr? interes? surast? darbdavys ir dirbantysis, gamintojas ir pardav?jas, k?r?jas ir vartotojas. Tik taip ?manoma pasiekti persilaužimo ekonomikoje. Mes už minimalaus atlyginimo didinim?, ta?iau darbo santykiai turi b?ti liberal?s, o susitarim? nesilaikymas turi užtraukti sankcijas. Konkurencingumo skatinimas, nauj? darbo viet? k?rimas, nauj? rink? paieška, efektyvi valstyb?s parama gali pad?ti Lietuvai ?veikti sunkumus ir deramai ?siterpti tarp labiausiai pažengusi? pasaulio valstybi?.


TRE?IOJO KELIO MISIJA –

Atvesti prie valstyb?s vairo plataus išsilavinimo, k?rybingus, turin?ius reikiamas kompetencijas žmones, kurie vadovaut?si laisv?s ir atsakomyb?s bei priva?ios nuosavyb?s gerbimo principais.


TRE?IOJO KELIO TIKSLAS –

Sugr?žinti žmoni? ir visos visuomen?s pasitik?jim? savo galiomis, savo valstybe, teisingumu, kurti turining?, or? gyvenim? sau ir ateities kartoms, konkurencingai dalyvauti pasaulio ekonominiuose ir politiniuose procesuose, išgyvendinti susipriešinim? ir nusivylim?, sugr?žinti Lietuvos kaip ekonomiškai klestin?ios valstyb?s ?vaizd? vis? pirma savo pilie?iams, laikinai palikusiems šal?.

TRE?IOJO KELIO AŠIS –


ŽMOGUS, VISUOMEN?, VALSTYB?


Skirtingai nuo socialdemokrat? mes neži?rime ? žmog? kaip primityvi? darbo j?g?, kurios interesus b?tina apginti nuo aklai pelno siekian?i? darbdavi?.


Skirtingai nuo konservatori? mes neži?rime ? žmog?, kuris yra tik beveidis bendruomen?s narys, pakl?stantis kažkieno nustatytoms elgesio ir m?stymo normoms.


Eidami Tre?iuoju keliu mes pasisakome už laisv?, k?rybing?, atsaking? individ?, kuris deda visas pastangas kurti gerov? savo šeimai, savo kraštui, savo tautai. M?s? id?ja n?ra statiška – surink mokes?ius ir juos išleisk. M?s? id?ja yra dinamiška – m?styk, kurk, veik inovatyviai, siek aukštesn?s gerov?s vis platesniam visuomen?s ratui.


Lygios galimyb?s privalo b?ti sudarytos visiems dirbti, kurti, užsiimti verslu, gauti švietimo, sveikatos prieži?ros, kult?ros, socialines ar kitas paslaugas. Tik reali lygyb? prieš ?statym?, lygi? galimybi? sudarymas gali garantuoti konkurencingum?, pagarb? vieni kitiems, produktyvi? ir k?rybišk? veikl?. B?tina siekti didesnio moter?, jaunimo ?traukimo ? aktyvi? veikl?, siekti realaus lygiateisiškumo.


Valstyb? turi imtis ekonomini? ir socialini? priemoni? demografinei situacijai Lietuvoje stabilizuoti. Kad augt? gimstamumas, turime tinkamu b?du reglamentuoti motinyst?s ir t?vyst?s atostogas, sudaryti tiek darbdaviams, tiek dirbantiesiems palankias, lanks?ias ir motyvuojan?ias pajam? schemas, teikti aukšto lygio ir tinkamo pasiekiamumo socialines ir sveikatos prieži?ros paslaugas, siekti aukšto ikimokyklini?  ir kit? ugdymo ?staig? prieinamumo. B?tina teikti param? ?sigyjant b?st? šeimoms su vaikais.


Itin atidžiai ir r?pestingai valstyb? turi vertinti tuos, kurie ankstesniu savo darbu k?r? valstyb?s ir žmoni? gerov?. Vidutin? pensija turi  sudaryti nemažiau 50 proc. vidutinio atlyginimo. B?tina skatinti ir motyvuoti vyresnio amžiaus žmones likti aktyviais darbo rinkoje bei kuriant papildomas darbo vietas. B?tina atstatyti valstyb?s ?sipareigojimus ?mokoms ? antrosios pakopos pensij? fondus.


B?tina realistiškai analizuoti emigracijos ir sugr?žimo ? T?vyn? problematik?. Lietuvai b?tina pasinaudoti žini? ir geb?jim? potencialu, kur? sukaupia tautie?iai dirbdami ar veikdami užsienyje. B?tina garantuoti j? konstitucin? sait? su T?vyne – dvigubos pilietyb?s galimyb?. Jei esame pasaulyje, turime tapti pasaulio Lietuva. Su savo tapatybe, su atvirumu, su pažangesne ir modernesne lietuvybe.


Liberal? ir centro s?junga pasisako už harmonizuotos strukt?ros visus vartotoj? poreikius tenkinan?i? energetikos sistem?. Pasisakydami už Visagino atomin?s elektrin?s statyb?, kartu esame už pa?i? ?vairiausi? energetikos šak? – bioenergetikos, saul?s, v?jo, kit? „žaliosios“ energetikos r?ši? pl?tr?. Esame ?sitikin?, jog svarbiausi kriterijai yra Lietuvos energetin?s nepriklausomyb?s užtikrinimas ir energetin?s sistemos konkurencingumas. Tod?l b?tina pl?toti tiek energijos generavim?, tiek ir energetines s?sajas su Europos S?jungos energetin?mis sistemomis, kartu mažinant su tradicine energetika bei transporto priemoni? naudojimu susijusi? tarš?.


B?tina stiprinti vietos savivaldos vaidmen? žmogaus ir visuomen?s gyvenime. Mes pasisakome už bendruomeniškumo stiprinim?, vietos tradicij? puosel?jim? ir krašto patriotizmo ugdym?, vietos savivaldos stiprinim?, suteikiant jai daugiau gali? tiek teisine, tiek finansine, tiek resurs? panaudojimo prasme. Vietos savivaldai turi b?ti suteiktos maksimalios teis?s ir atsakomyb? komunalini? paslaug?, turizmo, rekreacijos, socialini? ir kit? paslaug? srityse.


Vietos savivalda turi tur?ti aiški? atsakomyb? vieš?j? paslaug? teikimo srityje. Ypa? aktualios yra karšto ir šalto vandens, šilumos, viešojo transporto paslaug? teikimo problemos. Mes si?lome eiti ši? paslaug? decentralizavimo kryptimi, suteikiant visas teises vietos savivaldai. Valstyb? drauge su savivaldyb?mis privalo nedelsiant rasti sprendim? d?l gyvenam?j? pastat? renovavimo maksimalios pl?tros, sukuriant lankst? ir efektyv? l?š? pritraukimo ir panaudojimo mechanizm?.


Esame ?sitikin?, jog jau yra at?j?s laikas diskutuoti d?l dalies valstyb?s mokes?i? pavertim? vietos mokes?iais, taip suteikiant savivaldyb?ms, verslui bei gyventojams didesnio lankstumo ir operatyvumo reaguojant ? kintan?i? ekonomin? socialin? situacij?. Mes nuosekliai pasisakome už tiesioginius mer? rinkimus, suteikiant vietos savivaldai didesn? gyventoj? pasitik?jim?.


Šiandien kaip niekada visuomen? turi b?ti susitelkusi, suvokusi išš?kius ir pasirengusi juos ?veikti. Tautinio savitumo išsaugojimas ir atvirumas pasaulio tendencijoms, tautiškumo ir globalumo lankstus derinimas yra m?s? s?km?s laidas. Valstyb? turi ne tik formaliai atstovauti mus pasaulyje, bet ir tarnauti visuomen?s konkurencingumui didinti.


Tod?l Tre?iajame kelyje Liberal? ir centro s?junga vis? pirma remia dirban?ius –

visus savo darbu valstyb?s, visuomen?s, savo šeimos gerov? kurian?ius žmones!


Mes pad?sime dirban?iam pedagogui!


Liberal? ir centro s?junga nuosekliai pasisako už pedagogo profesijos autoriteto, prestižo didinim?. Mes manome, kad tik savimi pasitikintis, konkurencingai atlyginamas pedagogas nori ir gali siekti profesijos aukštum?, kvalifikacijos k?limo ir tobulinimo, augan?ios kartos ugdytojo misijos suvokimo.


B?tina imtis vis? priemoni?, kad visi mokyklinio amžiaus vaikai lankyt? ugdymo ?staigas, gaut? j? geb?jimus ir siekius atitinkant? išsilavinim?, kartu su t?vais ar glob?jais tur?t? teis? pasirinkti ugdymo ?staig?. B?tina sudaryti s?lygas itin gabiems vaikams gauti tinkam? išsilavinim?, tam suteikiant savivaldyb?ms papildomus finansavimo šaltinius. B?tina sudaryti palankias teisines ir ekonomines s?lygas maž?j? darželi? veiklai, garantuojant privalomas higienos s?lygas.


Liberal? ir centro s?junga skatins alternatyv? ugdym?, ikiprofesin? rengim? bei profesinio ugdymo populiarinim?, skatinant jaunuolius rinktis tas specialybes, kurios yra reikalingiausios visuomen?s gerovei, t.y. socialini? paslaug?, globos, viešojo maitinimo, statyb?, socialini? darbuotoj?, vairuotoj? ir kit? profesij? srityse. Ši? specialybi? reikalingumas bei pageidaujamumas visos ES kontekste leist? Lietuvai itin konkurencingai teikti paslaugas bei užtikrinti Lietuvos žmoni? pajam? augim?.


Šiandien Lietuvos jaunimas turi teis? ir galimyb? rinktis studijas geriausiuose pasaulio universitetuose, tod?l Lietuvos aukštosios mokyklos privalo tur?ti visas teisines ir finansines s?lygas si?lyti abiturientams galimyb? rinktis aukš?iausios europin?s kokyb?s studijas ?ia, Lietuvoje. Aukštasis mokslas turi b?ti paremtas tinkamu finansavimu moksliniams tyrimams, konkurencingiems aukšt?j? mokykl? d?stytoj? atlyginimams, studij? program? pl?trai ir pritaikymui prie globalaus konkurencinio ekonomikos pob?džio. Ypatingai akcentuotinos mokymosi vis? gyvenim? skatinimo programos.


Mes pad?sime dirban?iam medikui!


Liberal? ir centro s?junga nuveik? itin daug,  kad sumaž?t? perteklinis biurokratizmas šios srities reguliavime, neskaidrus investicini? l?š? skirstymas aparat?rai ?sigyti, renovacijai, kitoms reikm?ms, kurios anks?iau gal?jo sukurti nelygias s?lygas sveikatos sistemos ?staigoms.


Esame ?sitikin?, jog sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotoj? atlyginimai turi b?ti konkurencingi jau ne tik Lietuvos, bet ir visos ES mastu.


B?tina nediskriminacin?mis s?lygomis pritraukti privat? kapital? ? sveikatos sistem?, pasiekti, kad didžioji dalis pirmin?s sveikatos prieži?ros veikt? konkurencijos s?lygomis. Reikia ?teisinti ne tik pavieni? bendrosios praktikos gydytoj? kabinet? steigim?, bet ir stambi? kompleksin?s pagalbos centr?, toki? kaip poliklinikos, greitosios medicinos pagalbos stotys.


B?tina ?teisinti priva?i? visuomen?s sveikatos biur?, visuomen?s sveikatos laboratorij?, visuomen?s sveikatos konsultacini? centr? atsiradim?;
remti ir skatinti nauj? bendrosios praktikos gydytoj? kabinet? steigim?, ypa? atokesniuose vietose, taip pasiekiant, kad gyventojai gaut? reali? pagalb? ir reikiam? informacij? arti savo nam?.


Greta bendrosios praktikos gydytojo turi atsirasti daugiau slaugytoj?, taip pat socialini? darbuotoj?, kurie spr?st? daugel? paciento problem? ar pateikt? reikiam? informacij?, o gydytojas gal?t? vis? laik? ir d?mes? skirti diagnostikai ir gydymui.


Taupant l?šas b?tina sudaryti galimyb?, kad slaugos paslaugos b?t? teikiamos ne tik ligonin?se, bet ir dienos centruose, kitomis alternatyviomis slaugos formomis. B?tina leisti, kad šias paslaugas teikt? nevyriausybin?s organizacijos, priva?ios bendrov?s. B?tina skatinti ir remti sveikatos turizm?.


Ta?iau kartu b?tina išlaikyti pakankamai plat? ligonini? tinkl? visoje Lietuvoje, kurios sudaryt? s?lygas teikti svarbiausias paslaugas, užtikrinant j? aukšt? kokyb? ir prieinamum?,  užtikrinti priva?i? ir valstybini? ?staig? lygiateisiškum?, pasirašant sutartis su Ligoni? kasomis, skatinti papildom? sveikatos draudim?.


B?tina skatinti sudaryti galimyb? privalomu sveikatos draudimu apsidrausti priva?iose draudimo bendrov?se, motyvuoti darbdavius ir dirban?iuosius investuoti ? j? sveikat?, neapmokestinant papildomo sveikatos draudimo ?mok?.

Mes pad?sime dirban?iam verslininkui!


Liberal? ir centro s?jungos tikslas – kuo daugiau ir kuo geriau apmokam? darbo viet? Lietuvoje. Tam b?tina skatinti viešojo ir privataus sektori? partneryst?, verslo socialin? atsakomyb?, telkti versl? atstovaujan?i? asociacij?, verslo ?moni?, profesini? s?jung? pastangas, kad did?t? investavimo Lietuvoje patrauklumas, atitinkamai augt? uždarbiai bei ger?t? darbo s?lygos. Mes pasisakome už reali? partneryst? su verslo asociacijomis, už bendr? darb? mažinant biurokratin? našt? tiek pilie?iams, tiek verslui.


Valstyb? turi garantuoti stabilias makroekonomines s?lygas, kuriose verslas gal?t? veikti vis mažiau varžomas draudim? ir kontrol?s, vis labiau atsiremdamas ? savo pa?i? atsakingum? ir pareig? prieš vartotoj?, prieš visuomen?. B?tina pl?toti viešojo ir privataus sektori? partneryst?, ? sprendim? pri?mim? ir paslaug? teikim? ?traukti visuomen?, nevyriausybines organizacijas, brandinti savanoryst?s jud?jim?. B?tina skatinti visuomen?s, ypa? jaunimo verslum?.


Valstyb?s veikla pirmiausia turi b?ti palanki šeimos, smulkiajam, vidutiniam verslui, steigian?iam daugiausiai darbo viet? ir nešan?iam esmin? valstyb?s ir savivaldybi? biudžet? dal?. Turi b?ti iš esm?s palengvintas ??jimas ? versl? ir iš?jimas iš jo, pasi?lytos motyvuojan?ios ?sitvirtinimo rinkoje priemon?s.


Valstyb? turi pripažinti galimyb? sudaryti ypatingas s?lygas ?sikurti ir veikti mikro ir šeimos verslui, sukurian?iam darbo viet? patiems sau ir kitiems, leidžian?iam išvengti socialini? išmok? didinimo, kurian?iam orumo, geb?jimo pasir?pinti savimi ir savo šeima situacij?, efektyviai sprendžian?iam nedarbo problem?.


Remsime inovatyvumo paieškas, elektronini? paslaug? pl?tr?, sudarysime itin palankias ir konkurencingas s?lygas vidaus ir užsienio investicijoms. Tobulinsime vieš?j? pirkim? proced?ras, garantuojan?ias skaidrum?, s?žining? konkurencij?, efektyvum?.


Mes pad?sime dirban?iam kult?ros darbuotojui ir kurian?iam menininkui!


Pasaulyje galime b?ti matomi vis? pirma savo išsiskirian?iu kult?riniu savitumu. Šis fenomenas sukuriamas šimtme?iais puosel?jamais tautin?s kult?ros ir meno pasireiškimo pavidalais, kurie, net ir b?dami saviti, meniškai gaivališki, reikalauja atitinkamo valstyb?s poži?rio ? ugdym? ir r?mim?.


Tod?l b?tina ?diegti „kult?ros krepšel?“ – valstyb?s param?, kuri? b?t? galima išleisti tik kult?ros srities prek?ms ir paslaugoms. Š? krepšel? gal?t? gauti ugdymo ?staigos, kult?ros ir meno ?staigos, kuri? registr? tur?t? sudaryti Kult?ros ministerija. B?tina didinti kult?ros ?staigose – muziejuose, bibliotekose, teatruose, kult?ros namuose, kitose valstyb?s ar savivaldybi? ?steigtose ?staigose dirban?i? asmen? ir j? profesij? prestiž?, atlyginimus darant konkurencingus. B?tina didinti ši? ?staig? ir j? turim? fond? prieinamum? rengiant nemokamas lankymo dienas, darant nuolaidas moksleiviams ir studentams bei pedagogams, atveriant fondus, rengiant didaktines ekspozicijas.


Kult?ros finansavim? valstyb?s mastu der?t? pl?toti išlaikant pusiausvyr?, d?mes? skiriant tiek aukš?iausio lygio profesionaliajam menui, tiek m?g?j? k?rybai, ypa? siekti, kad kult?ra tapt? konkurencingo šalies verslo dalimi, o kult?ros turizmas tapt? svarbiu jo pl?tros veiksniu.

Mes pad?sime dirban?iam valstyb?s tarnautojui ir teis?saugos pareig?nui!


Valstyb?s karjeros ir statutiniai tarnautojai turi veikti efektyviai, reikšmingai prisid?dami  prie vieš?j? ir administracini? paslaug? pl?tojimo, j? prieinamumo didinimo, verslo aplinkos gerinimo, viešojo saugumo stiprinimo, taip reikšmingai ?takojant valstyb?s bendrojo vidaus produkto augim?. Valstyb?s tarnautoj? atlygis turi b?ti konkurencingas, siekiant pritraukti ? valstyb?s tarnyb? kompetentingus specialistus. B?tina nedelsiant sugr?žinti viešojo sektoriaus darbuotoj?, vis? pirma, teis?saugos pareig?n? atlyginim? mast? ? prieškrizin? lyg?.


Teis?saugos pareig?nai turi veikti ?statymo nustatyt? kompetencij? ribose, suvokti savo pareig? kaip paslaug? žmogui ir visuomenei, nedvejojant užkirsti keli? nusikalstamumui, nesitaikstyti net ir su smulkiais prasižengimais, kurie dažnai apkartina lojali? visuomen?s nari? gyvenim?. Bendruomen?s ir teis?saugos institucij? partneryst? turi tapti m?s? gyvenimo norma preventyviai ?takojant gyvenam?j? aplink?.


Mes pad?sime dirban?iam žemdirbiui!


Liberal? ir centro s?junga remia modern? ?kininkavim?, ekologin? žemdirbyst? ir skatina kaimo versl? ?vairov?. Remiame su žem?s ?kiu nesusijusi? versl? kaime pl?tot?, skatiname kaimo turizm?. Siekiame, kad b?t? padidintas melioracijos ir dirv? kalkinimo finansavimas. Remiame asbesto turin?i? stog? dang? keitimo paramos programos pl?tr?.


Akcentuojame energetini? kult?r? auginimo pl?tr? ir kit? žem?s ?kio produkt? ne maisto reikm?ms gamyb? bei perdirbim?. Pasisakome už apleist? žemi? apsodinimo mišku ar bioenergetin?mis kult?romis didinam?.


Pasisakome, jog turi b?ti užtikrinamas vienodas su kit? ES šali? ?kinink? finansavimas iš ES paramos fond?, stiprinama žemdirbi? savivalda.


Mes ?gyvendinsime saugi? tarptautin? kaimynyst? ir aktyvi? Lietuvos užsienio politik?!


Liberal? ir centro s?junga visada buvo aktyvios užsienio politikos r?m?ja. Mes aštriai kritikavome tuos, kurie sužlugd? Lietuvos prisijungim? prie Euro zonos, b?tent Liberal? ir centro s?jungos pastang? d?ka Lietuva ir kitos Baltijos šalys tapo Šengeno erdv?s dalyv?mis, mes pasiek?me, kad Lietuvos pilie?iai be viz? gal?t? vykti ? Jungtines Amerikos Valstijas, kuo ir šiandien dar negali naudotis daugelio kit? šali? pilie?i?.


M?s? manymu, aktuali išlieka aiškios, principingos, bet tuo pa?iu ir lanks?ios užsienio politikos ?gyvendinimo problema. Lietuvos pozicijos Europos S?jungoje bei santykiai su kaimynais vis? pirma turi b?ti paremti nacionaliniais interesais, demokratini? vertybi?, žmogaus teisi? bei laisvi? gerbimo principais, negin?ijama pagarba valstybi? suverenitetui, ta?iau kartu ir geros kaimynyst?s, praktin?s naudos Lietuvos verslui, Lietuvos žmoni? mobilumui principais.


Lietuvos Respublika veikia kaip aktyvi Europos S?jungos ir NATO, kit? tarptautini? bendrij? nar?. Lietuva priima išš?kius, susijusius su art?jan?iu pirmininkavimu Europos S?jungai. Liberal? ir centro s?junga remia ir skatina pasirengimo efektyviam pirmininkavimui priemones, pirmininkavimo tiksl? ryžting? ?gyvendinim?.


Liberal? ir centro s?junga remia siek? efektyvinti krašto gynybos sistem?, siek? teikti jai NATO naryst?s reikalavimus atitinkant? finansavim?, tur?ti modernias, aukštos kovin?s dvasios ginkluot?sias paj?gas. Mes remiame Lietuvos kariuomen?s ir kit? paj?g? dalyvavim? tarptautin?se misijose palaikant taik? ir stabilum? pasaulyje.


Ypa? svarb?s šiame kontekste yra santykiai su Jungtin?mis Amerikos Valstijomis. S?kmingas bendradarbiavimas su JAV ne tik garantuoja Lietuvai tarptautin? saugum?, bet ir palankai veikia ekonomin? bendradarbiavim? NATO, Europos S?jungos šali? ir platesniame kontekste.


Santykiai su Lenkijos Respublika turi b?ti spar?iai gerinami abipus?s pagarbos, bendr? sieki? ?tvirtinimo, tarpusavio supratimo ir specifikos ?vertinimo pagrindu. B?tina atvirai ir geranoriškai gvildenti kult?rin? ir istorin? abiej? taut? ir valstybi? raid?, siekti tautini? mažum? interes? harmonizavimo.


Santykiai su Rusijos Federacija turi b?ti pagr?sti tarpusavio pagarba, ekonominio bendradarbiavimo naudos suvokimu, demokratijos pl?tra ir žmogaus teisi? gerbimu, glaudesniu pasienio teritorij? gyventoj? bendradarbiavimu, ypa? ekonomikos, turizmo, kult?ros srityse.


Itin aktuali problema – aiški? ir motyvuojan?i? santyki? su išeivijos bendruomen?mis nustatymas, lietuvi? bendruomeni? integracija ? valstyb?s ir visuomen?s gyvenim?. Mes visokeriopai skatinsime bendradarbiavim? su lietuvi? bendruomen?mis užsienio šalyse ir sieksime, kad išvykusieji studijuoti ar dirbti ? užsien? išlaikyt? ryšius ne tik su artimaisiais, bet ir su savo valstybe. Tod?l remsime reemigracijos procesus ir dvigubos pilietyb?s ?gyvendinimo id?j?.

Tre?iasis kelias – už dirban?ius!